atvykome i san miselio vienuolyna, pirmas vaizdas uzburentis, atrodo gali i ji ziureti visa laika, buvo tikrai nuostabu, kai izengeme i ji ir uzlipome laiptais vaizdas buvo, na buvo toks... toks... nezinau, nera zodziu tam papasakoti, reikia ji isvysti ir pajusti toki jausma toki gera jausma, atrodi isskleisi rankas ir skrisi, ir negali isivaizduoti, kad anksciau ten buvo paprasta ola ir miskas. Tai va, susimokejome ir ejome i muzieju, muziejus buvo tirai labai grazus, galu gale ten viskas buvo labai grazu, bet kai visa vienuolyna apejo, buvo tik 3h, iki potvinio buvo like dar 2h, tai nebusima kvaili, sugalvojom eiti iki salos, gal du kilometrai nuo vienuolyno. Einam einam, ziurim vanduo is vienos puses atplauke tokia banga, tokiu greiciu, kaip arklio begimas, i viena pus begam ziurim is kito puses vanduo, dar is kitos puses vanduo, na zodziu begom kiek kojos nesa, buvo baimes. Bet kai vanduo viska uzliejo vel pasijutai taip nezemiskai...