Renesanso gimtinė, vienas gražiausių Italijo miestų, miestas – muziejus po atviru dangumo. Šiais ir kitais epitetais apibūdinamas pietų Italijos miestas Florencija, paprastą keliautoją viliojantis tiesiog jaukių gatvelių labirintu, nuostabios architektūros bokštais ir kupolais bei nenusakoma miesto atmosfera.
Renesanso epochoje Florencija klestėjo kaip šalies ekonominis ir kultūrinis centras, mieste buvo pastatyta gausybė rūmų, bažnyčių, įvairių kultrinių paminklų. XIII-XVI a. Florencija kaip magnetas traukė kūribingiausius to meto protus, kurie, globojami turtingų mecenatų, galėjo laisvai realizuoti savo idėjas bei diktuoti madas visai Europai. Garsiausias iš mecenatų buvo Mediči dinastija, kurios dėka Florencija tapo tokia, kokią mes ją matome šiandien. Ne karta Florencija pelnytai buvo išrinkta gražiausiu Italijos miestu. Verta tuom įsitikinti patiems ir aplankyti Toskanos sostinę.
Sunku būtų ginčytis dėl Florencijai „kabinamos“ miesto – muziejaus etiketės, nes architektūros paminklų ir muziejų gausa Florencija pribloškia kiekvieną atvykėlį. Šiltuoju sezonu miestas virsta tikru turistų aviliu – aplankyti visas Florencijos įžymybes dažnam turistui tikras garbės reikalas. Todėl keliaujant į Florenciją verta šiek tiek pasiruošti – žinoti, ką miestas turi parodyti, galbūt pasidomėti jo istorija.
Galima lankyti miestą vadovaujatis gidais, tačiau pro kai kuriuos objektus tiesiog neįmanoma praeiti jų nepastebėjus. Šiuos ir kelis kitus bandysime toliau ir pateikti.
Sinjorijos aikštė (Piazza della Signoria) garsėja kaip svarbiausias miesto gyventojų pilietinio gyvenimo centras. Ši aikštė – meno galerija po atviru dangumi. Gausybė skulptūrų, kurių viena išraiškinga Dovydo skulptūra – Mikelandželo skulptūros kopija. Kitas vertas dėmesio objektas – garsusis fontanas, virš kurio išdidžiai iškyla jūrų ir vandenynų valdovo Neptūno skulptūra. Dabar Sinjorijos aikštė traukia pulkus turistų. Ši magiška, spalvota aikštė visada pilna žmonių, kurie būriais sėdinėja lauko kavinėse, aplink fontanus ir ant plačių, renesansinių laiptų.
Senieji rūmai (Palazzo Vecchi) – įspūdingas ir elegantiškas viduramžių statinys, vienas iš garsiausių pasaulio architektūros paminklų, taip pat vienas gražiausių ir populiariausių Florencijoje. Rūmai pradėti statyti dar 1299 m, o dabar čia veikia miesto municipalitetas. Šiame, viduramžius pamenančiame pastate, randame įspūdingas, prabangias sales bei žavius vidinius kiemelius. Pastato fasadas bei išdidžiai iškylantis bokštas su laikrodžiu yra vienas žymiausių Florencijos simbolių. Įspūdingai Senųjų rūmų bokštas ir didysis laikrodis atsiveria iš terasos Ufiči galerijoje. Mintimis nukeliauji į praeitį ir gali įsivaizduoti kaip varpinė kadaise miestelėnus kviesdavo į susirinkimus.
Ufiči galerija (Galleria degli Uffizi) – viena garsiausių ir turtingiausių pasaulio muziejų, bene žymiausia visoje Italijoje ir lankomiausia Florencijoje. Šie rūmai buvo pastatyti XVI a., o užsakė juos Mediči šeima. Muziejus garsėja ypač gausia ir turtinga dailės kūrinių kolekcija.Valandų valandas galima praleisti stebint Botičelio, Leonardo da Vinči, Goja, Mikelandželo ir begales kitų, istorijos puslapiuose ne taip ryškiai įsirėžusių vardų, meno kūrinius.
Paminėtina, kad 1993 m. Greta Ufiči galerijos buvo susprogdintas automobilis, pripildytas dinamito. Nuo šio galingo sprogimo žuvo 5 žmonės, taip pat buvo sugriauta dalis pastato. Labiausiai nukentėjo prabangi Niobės salė, kurioje sunaikintų freskų taip ir nepavyko atkurti. Sprogimo užsakovų ir vykdytojų susekti taip ir nepavyko, tačiau įtariama Pietų Italijos mafija.
Senasis tiltas (Ponte Vecchio) – seniausias miesto tiltas, pastatytas 996 m., buvęs tikru Florencijos gyvenimo centru. Tai yra vienintelis Florencijoje išlikęs tiltas, kurio nesusprogdino Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsitraukdami naciai. Viduramžiais čia savo dirbtuves buvo įsirengę įvairiausi meistrai – odininkai, kalviai, net mėsininkai, kurie atliekas mesdavo tiesiog į Arno upę. Po kurio laiko miesto valdžia iškėlė šias „nešvarias“ profesijas, nes dvokas ir triukšmas nedarė garbės aristokratų miestui. Tad Senojo tilto krautuvėlėse įsikūrė kur kas „švaresnių“ profesijų atstovai – auksakaliai, juvelyrai. Tiltas šiandien glaudžia margas suvenyrų, juvelyrikos, rankdarbių parduotuvėles ir traukia turistus – jų čia ištisos minios.
Pitti rūmai (Palazzo Pitti) – esama nuomonės, kad tai puošniausi Florencijos rūmai, kuriuose kadaise gyveno miestą valdžiusių didikų dinastijos. 32 000 kv. m užimančiuose rūmuose įsikūrę septyni muziejai, tarp jų – Modernaus meno, Brangenybių, Porceliano, Kostiumo.
Dailės akademijos galerija (Galleria dell’Academia) – garsėja Mikelangelo kūriniais ir salėmis, kuriose demonstruojama florentietiška tapyba. Be jokios abejonės, žymiausias galerijos eksponatas – 4,1 m aukščio Mikelangelo Dovydo skulptūra, sukurta 1504 m. ir tapusi vienu iš Florencijos simbolių. 1873 m. ji perkelta į galeriją, o originalo vietoje Senuosiuose rūmuose stovi skulptūros kopija.
Duomo aikštė (Piazza del Duomo) – tai aikštė, apsupta kelių neįtikėtino grožio religinių statinių iš balto, rausvo ir žalsvo marmuro. Santa Maria del Fiore - stebinanti savo dydžiu, pritrenkianti savo grožiu ir intriguojanti savo atsiradimu. Ypač įspūdingas bažnyčios fasadas – visas tarsi mozaika sudėliotas iš trijų spalvų marmuro detalių – baltų, žalių ir raudonų. Norint patekti į vidų reikia pastovėti nemenkoje, norinčių patekti į vidų, eilėje. Seniausias Florencijos pastatas – Il Battistero, Giotto varpinė.
Kampanilė – šalia katedros stovinti varpinė kur kas įspūdingesnė. Atsiveria puikus Florencijos meisto vaizdas nuo 85 m aukščio varpinės viršaus.
Šventosios širdies bažnyčia (Santa Croce) – traukiant į šį architektūros šedevrą patariama pasiimti teatro žiūronus, kad pro akis nepraslystų nė viena smulkmena. Bažnyčioje yra net 267 didžiųjų italų, tarp jų ir Mickelangelo, Galilei, Makiavelli, antkapiai.
Aikštėje netoli Santa Crose veikia nemažas turgelis, viliojantis paragauti Itališkų gardėsių: pūpso žymieji Parmos sūriai, kybo kvapnios šernienos dešros, garuoja šviežutėlės bandelės, o kur dar sūriai, prieskoniai, vaisiai, daržovės ir kitos gėrybės.... taip tinkančios prie itališko vyno taurės!
Baboli sodai (Giardino di Boboli) – kitoje Arno upės pusėje. Tai Medičių dinastijos valdos – garsiausias „žaliasis“ Florencijos objektas, kuriame daugybė grotų, fontanų, architektūros kūrinių ir įvairiausios augalijos. Nors kažkada šis upės krantas buvo laikomas prastuolių gyvenamąja vieta, tačiau čia įsikūrus Medičiams, ši miesto dalis tapo prabangia.
Šį sąrašą galima papildyti tokiais objektais, kaip Šv. Marko muziejus, Šv. Lorenco bažnyčia, Mediči-Rikardi rūmai ir Mikelandželo panoramine aikšte.
Tačiau reikia neužmiršti, kad Florencija garsėja ne tik kultūros ir architektūros objektais, bet ir gurmaniškais patiekalais. Nors patys italai sako, kad šio regiono virtuvė yra paprasta ir valstietiška, tačiau patiekalai išskirtinio skonio ir labai įvairūs. Atvykus į Florenciją verta paragauti naminių makaronų su sviestu, labai plonai pjaustyto florentietiško kumpio su nesūdyta duona, tradicinės toskanietiškos dešros su druska, pipirais, česnakais, vynu ir kmynais. Iš daugybės patiekalų Toskanos virtuvėje be abejones išskirtinę vietą užima florentietiškas bifšteksas. Tai ant atviros ugnies keptos plonos mėsos riekelės, patiekiamos su trupučiu aliejaus ir žolėmis.