Išaušo paskutinis rytas Amerikoje. Kad ir kaip būtų gaila, bet tai reiškė atostogų pabaigą. Atrodo taip neseniai atskridom į New Yorką, o jau tenka išskristi namo. Susidėjom lagaminą, išsiregistravom iš viešbučio. Prieš einant į metro dar užsukom į mūsų pamėgta kinietišką kavinukę. O kinietiška ji dėl to, kad joje tiek aptarnaujantis personalas, tiek visi klientai yra išeiviai iš azijos (arba jų palikuonys), taigi mes būdavom vieninteliai jos klientai ne aziječiai. Nei minutei nenutylančiame azijiečių kalbų čirškime atsigėrėm kavos ir užkandom bandelių. Vėliau patraukėm link metro. Važiuoti reikėjo tik kelias stoteles, todėl neužilgo išlipome šalia Pennsilvania stoties. Kaip iš vakaro išsiaiškinom nuo šios stoties kursuoja autobusai vežantys į Newark oro uostą. Visai šalia šios stoties yra žymusis Medison Square Garden, taigi mes nepraleidom progos pasižvalgyti aplink šią visame pasaulyje žinomą vietą. Kaip jau ne vieną kartą šioje kelionėje pasitaikė, išvydome eilines statybas. Tuo metu arenoje buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, todėl be daugybės plakatų, vaizduojančių istorinius sporto įvykius išvydome ir pastolių konstrukcijas su plušančiais darbininkais.
Pačioje Pennsilvanijos stotyje paaiškėjo, kad vis dėl to autobusų vežančių į oro uostą reikia ieškoti ne čia, todėl teko apsikrovus daiktais klibinkščiuoti 10 kvartalų link reikiamos vietos. Bet pagaliau mes ją pasiekėme. Įsigiję bilietus stojome į nemažą eilę ir gerą valandą laukėme savo eilės lipti į autobusą. Ir štai pagaliau autobusas pajudėjo ir mes žvalgydamiesi pro jo langus bandėme dar ir dar kartą žvilgsniu užfiksuoti nuostabiojo New Yorko vaizdus, jo dangoraižius, visur skubančius žmones ir laimingus turistus. Po 20 minučių jau lipėm iš autobuso. O tada sekė įprasta oro uostų rutina. Bagažo pridavimas, dokumentų patikra, praėjimas pro apsaugos skanerius, dviejų valandų nobodžiavimas laukiant skrydžio ir pagaliau įlaipinimas į lėktuvą. Kylam. Nors ir po vienos valandos vėlavimo, bet vis dėl to pakilom. Žvelgėm pro langą į apačioje vakarėjantį miestą ir dabar jau tikrai atsisveikinom su Amerika. Keista, įdomi, stebinanti, verčianti kartais suglumti, pilna kontrastų, vietomis ekstravagantiška, juokinga, nereali, didinga, kartais pasipūtusi, kartais arogantiška, graži, fantastiška, užburianti. Visi šie epitetai tinka šiai šaliai. Mes įsitikinom, kad žmonės sako tiesą, pabuvojęs Amerikoje tu negali likti jai abejingas. Vieni jos nekenčia, kiti ja pamilsta. Mes matyt būsim iš pastarųjų.
Taigi štai taip baigiasi 35 dienų kelionė po Ameriką per 30 valstijų.