Trisdešimt pirma diena (Whashington D.C. – Baltimore) / JAV /
Šiandien lankėmės Washingtone. Nors pietrytinę Amerikos pakrantę jau pradėjo daužyti urganas Irena, bet Washingtonas mus pasitiko nuostabiu oru. Švietė saulė, temperatūra buvo apie 30 laipsnių. Pirmiausiai ieškojom kur pasistatyti mašiną. Miesto gatvėse parkingas nėra brangus, už 2$ per valandą galima pasistatyti automobilį bet kurioje tam skirtoje vietoje, tik stovėjimo laikas yra ribojamas iki 2 valandų. Taigi mums toks varianas netiko, todėl teko mašiną statyti privačioje viešbučio aikštelėje, kurioje dienos parkingas kainuoja 19$.
Palikę savo Sonatą aikštelėje traukėme link netoliese stūksančio Washingtono monumento. Tai aukšta konstrukcija iškilusi beveik pačiame miesto centre. Kaip visada tokiose vietose pamatysi minias turistų, daug policijos ir užtvarus draudžiančius artintis prie objekto. Deja prie monumento papėdės mūsų niekas neprileido, todėl teko iš tolo grožėtis vienu iš miesto simbolių. Toliau ėjome link žymiojo Linkolno memorealo. Pakeliui dar apžiūrėjom memorealą skirtą II pasaulinio karo aukoms atminti. Gaila, bet kaip tik mūsų apsilankymo metu vyko Reflecting Pool baseino rekonstrukcijos darbai, todėl vietoj jo pamatėm tik išraustas duobes ir daug statybinės technikos. Bet vistiek užlipus į Linkolno memorealą atsiveriantis vaizdas buvo ne ką mažiau įspūdingas. Nepaprastas jausmas apima kai stovi lygiai toje pačioje vietoje, kurioje savo žymiąją kalbą ‘’I have a dream” pasakė Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis ir žiūri į atsiveriantį vaizdą į Washingtono monumentą ir tolumoje išnyrantį Kapilotijų. Beje po dviejų dienų po mūsų apsilankymo Washingtone, sukako 48 metai nuo tos dienos kai buvo pasakyta ši kalba.
Toliau mūsų maršrute buvo Vietnamo karo memorealas. Tai yra ilga granitinė siena, kurioje išgraviruoti visų Amerikos kareivių, žuvusių tame kare, vardai ir pavardės. Iš viso per tą karą žuvo apie 50000 amerikiečių. Taigi siena yra tikrai didelė. Dar kartą įsitikinom amerikiečių patriotiškumu. Vieta, kurioje net turistai prityla ir jaučiasi visuotinė pagarba žuvusiems. Pagaliau priėjome ir Baltuosius Rūmus. Tiksliau jų prieigas, nes kaip ir visur saugumas neleidžia per daug artintis prie tokių objektų. Na bet užteko ir to ką pamatėm iš toliau. Kaip visada filmuose viskas atrodo didingiau nei realybėje. Gaila tik dėl vieno, Obama taip ir neišėjo pasilabint.
Nuo Baltųjų Rūmų patraukėm Pensilvanijos aveniu. Apžiūrėjom joje įsikurūsius senąjį pašto pastatą ir FTB būustinę. Taip priėjome ir Kapitolijų. Ką gi, pasakyti galima tik viena, tai tau ne Lietuvos Seimas. Pastatas yra nepaprastai gražus. Ir atrodo tikrai didingai. Papuoštas aukštomis kolonomis, gražiomis arkomis ir įspūdingu kupolu. Ir visa tai apsupta nuostabiai prižiūrėta aplinka.
Po penkių valandų pasivaikščiojimo, prisipirkę suvenyrų, grįžom link mašinos. Nutarėm sėsti į automobilį ir link likusių kelių objektų pavažiuoti, o ne kelias valandas eit pėstute.
Taigi greituoju būdu aplankėme Thomas Jefferson memorealą, Arlingtono kapines, Pentagoną ir Oro pajėgų memorealą. Beje net apsilankymas Arlingtono kapinėse kainuoja, taigi amerikiečiams biznį daro net ir anapilin išėję žmonės.
Tuo ir baigėm savo apsilankymą šiame nuostabiame mieste. Nors miestas nenorėjo mūsų taip lengvai paleisti ir 70 kilometrų greitkeliu iki Baltimorės važiavom net 1,5 valandos.
Nuvažiuota 130 kilometrų.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.