Šiandien lekiam į San Franciską. Pagaliau, po dviejų savaičių kelionės, mes pasiekėm vakarų pakrantę ir su dideliu mašinų srautu įvažiavom į šį nuostabų miestą. Papuolėm į nemažą kamštį ties užvažiavimu ant Bay Bridge tilto. Važiavimas per tiltą yra apmokestintas. Vienai mašinai ne piko metu yra taikomas 4$ mokestis. Garbingai atstovėję 25 minutes kamštyje ties mokėjimo būdele, susimokėjom ir važiavom toliau. Mums dar neteko važiuoti 13 kilometrų ilgio tiltu. Jausmas, lekiant 100km/h penkiajuoščiu tiltu, tikrai nepakartojamas. Nuo tilto atsiveria nuostabus vaizdas į miesto centrą.
Pirmas mūsų tikslas mieste buvo susirasti prieplauką, iš kurios išplaukia turistiniai laiveliai vykdantys ekskursijas po San Francisko įlanką. Joje įsigijom valandos trukmės pasiplaukiojimą (kaina 24$ vienam), kurio metu praplaukėm po Golden Gate tiltu ir pro Alkatraso kaleimą. Iš kelionės laivu labiausiai įsiminė ne praplauktos vietos, o stiprus ir šaltas vėjas. Apskritai tą dieną San Franciske buvo tik +18, apsiniaukę ir vėjuota. Gaila, bet ir tiltas buvo paslėptas po rūko skraiste, nors Alkatrasas puikiausiai matėsi ir pasitiko mus savo niūria didybe.
Išlipę iš laivo, sužvarbę, bet džiugiai nusiteikę, patraukėme link įžymiosios Lombardo gatvės. Ši gatvė yra puikiausias pavyzdys kaip paprasta, bet graži idėja gali pritraukti minias turistų ir net virsti vienu iš miesto simbolių.
Mes patys savo mašina neišbandėm šios atrakcijos, bet mums užteko ir to ką pamatėm būdami šalia. Daug juoko sukėlė japonų turistas, kuris su savo išsinuomota didžiuliu džipu neišsiteko posūkyje ir kliudė aukštą atitvarą. Beabejo iš kito nelaimės juoktis negražu, bet kaip įmanoma susivaldyti kai tas japonas, darydamas keistus piruetus su mašina vis brūžino jos šoną, nesugebėdamas išvažiuoti atrodo iš paprastos situacijos. Galim tik įsivaizduoti kokią įtampą turėjo jausti tas žmogus, kai įvairiausių pasaulio tautybių turistai sušoko fotografuoti ir filmuoti šio įvykio. Gerai, kad aplinkui buvo gerų žmonių, kurie gestų pagalba parodė varkšeliui kaip susukti vairą. Bet bent jau galės Youtube pasižiūrėti savo nusileidimą Lombardo gatve.
Vėliau patraukėme į Columbus gatvę, kurioje yra įsikūrusios jaukios itališko stiliaus kavinukės ir galima paskanauti kavos, arbatos arba ledų. Mes irgi susigundėm šiais skanumynais, todėl susiradę jaukią vietelę prisėdome ant suoliuko ir pasilepinom saldžia minute atokvėpio. Žadėjom būtinai atsiminti kavinukės pavadinimą, kur mus aptarnavo labai malonus žmogus – pats šeimininkas., ir dar pavaišino tikru belgišku šokoladu. Tačiau deja dabar abu susigėdę sėdim ir netgi jei mus kaltų prie sienos turbūt neatsimintumėme pavadinimo.
Be mūsų išvardintų įdomybių San Franciske yra dar vienas smagus užsiėmimas. Tai pasivažinėjimas su tramvajumi. Tik bėda ta, kad norint šia pramoga pasinaudoti, reikia ne tik sumokėti 20$, bet ir eilėje prastovėti geą valandą. Mes tuo per daug nesusižavėjom.
San Franciskas tikrai yra gražus miestas, kuriame net pats papraščiausias pasivaikščiojimas yra lyg pramoga. Nes nedaug kur galima atrasti tokio statumo pasivaikščiojimo takus. Užlipus į bet kurios kalvos viršų (tokių kalvų yra net 43) atsiveria nuostabus vaizdas į miesto ir įlankos panoramą. Šiame mieste pamatyti galima labai daug ir dar daugiau apie tai ką pamatai galima papasakoti. Bet deja, vienos dienos tikrai neužtenka pažinti šį miestą. O mes turėjom tik tiek. Jau kitą dieną mūsų laukė kelionė link Los Angelo.
Taigi lėkėm į viešbutį ilsėtis, nes ryt keliausim įžymiuoju 1-uoju keliu palei Ramiojo vandenyno pakrantę.
Nuvažiuota 240 kilometrų.