Po 16 valandų kelionės iš Vilniaus per Frankfurtą ir Montrealį pagaliau nusileidom New Yorke. Atskridom labai gerai, aišku pavargom, bet kitaip ir būti turbūt negali. Įleido mus irgi paprastai, tiesą pasakius, net nesuvokėm ar čia jau viskas ar dar čia tikrins mus. New Yorke išvis nieko neklausė - nei ko mes čia atskridom, nei ar turim pinigų ar atgalinį bilietą, nu žodžiu visai nieko. Tik Kanadoj patikrino pirštų antspaudus. Leidžiantis vaizdas iš aukštai pribloškia ir tie dangoraižiai atrodo kaip netikri. Viešbutį irgi gan greit pasiekėm, turbūt susigaudyti greičiau padėjo gyvenimas Londone. Apsistojome World Hotel esančiame Chinatown rajone. Aplinkui vien kiniečiai, viežbutukas nedidelis, bet švarus, su nemokamu internetu, kondicionieriumi ir svarbiausia sąlyginai netoli nuo lankytinų vietų. Taigi likome patenkinti J Vakare buvom nuėję pažiūrėti Empire State Building, nors neturėjom jau jėgų kur nors dar eiti, bet norėjom datempt dar šiektiek laiko, kad paskui greičiau priprastumėm prie laiko skirtumo. Tai tokie leisgyviai pasitampėm :D Šiaip karšta čia žiauriai, tai aš tik įsivaizduoju kas bus važiuojant toliau.
Atsikėle ryte, jaučiamės žymiai geriau. Pirmas šios dienos tikslas buvo aplankyti Laisvės statulą. Todėl patraukėme link prieplaukos iš kur turistai laivu plukdomi į Liberty Island. Žinoma teko eilėje palaukti apie 45min kol patekome į laivą. Kaip kažkada senais laikais i New York‘ą atplaukusius imigrantus Laisvės statula pasitikdavo pirmoji, taip panašiai ir dabar dauguma turistų savo pažintį su New York‘u pradeda nuo čia. Po maždaug 10min priplaukėme tikslą. Ji tokia kokią ir įsivaizdavom – didelė, išdidžiai laikanti deglą. Deja, nesam imigrantai ir negalim pamatę ją įvertinti tai ką ji simbolizuoja. Bet džiaugiamės aplankę vietą, kurią šimtus kartų regėjome televizoriaus ekranuose.
Grižę iš salos patraukėm į finansų centrą. Pastatai gražesni ir aukštesni vienas už kitą. Visur zuja kostiumuoti dėdės ir tetos. Nejučiom, žiūrėdamas į juos imi galvoti ar jie čia taip skuba nes labai stengiasi šalies ekonomiką stabilizuoti ir pakelti aukštyn, ar dėl to, kad vėl su savo machinacijom kažką pridirbo ir dabar nutarė išbėgt į gryną orą ir nuo įtampos šiek tiek prasiblaškyti?... Taip bevaikščiodami priėjome įžymiąją Wall Street gatvę. Ir pasirodo, kad gatvė, kurioje verda didžiausias ir intensyviausias pasaulio finansinis gyvenimas yra nieko neišskirtinė. Netgi atvirkščiai. Joje nepamatysi jokių įspūdingų dangoraižių, net zujančių makleriukų nėra tiek daug kaip kitur. Vienintelis dalykas ją išskiriantis iš aplinkos tai daugybė turistų, kurie fotografuoja nežinia ką.
Palikę finansų rajoną sau už nugaros patraukėme link Ground zero. Vietos, kur kažkada, prieš dešimt metų, stovėjo Pasaulio Prekybos Centro bokštai dvyniai. Dabar šioje vietoje yra didžiausia New York‘o statybos aikštelė. Amerikiečiai po truputį tvarko teritoriją ir ruošia ją naujam gyvenimui. Ištikrųjų daug ko ten nepamatėme, nes visa statybos aikštelė atitverta aukšta tvora, turistams paliekant labai nedaug erdvės apsidairyti aplinkui. Matyt teks po poros metų čia apsilankyti, kad pamatytumėme kaip viskas atrodys kai bus užbaigta.
Tolimesnis mūsų tikslas buvo Times Square. Sėdom į metro ir po kokių 10min išlipom į tikra šurmulį. Jeigu mums prieš tai atrodė, kad matėm daug turistų, tai dabar suvokėm ką reiškia žodis DAUG. Visi fotografuoja kaip pašėlę. Nieko stebėtino, kad ir mes įsitraukiam į tą manijakišką fotografavimo tempą. Tik bėda ta, kad fotografuojant į kadrą dažniausiai kaip tyčia patenka kokių dešimt klykiančių iš laimės japonų turistų. Visur viskas blyksi, spindi, mirguliuoja.
Pagaliau ištrunkam iš to šurmulio ir laimingi, bet jau gerokai pavargę traukiam link Empire State Building. Gerokai paklaidžioję randame įžymųjį pastatą. O tada prasidėjo pusantros valandos trukęs pasismaginimas eilėse. Iš pradžių laukėme eilėje prie kasų (kaina 22$ suaugusiam), tada prie vieno lifto, o veliau ir prie antro. Vienu žodžiu už tą vaizdą, kurį pamatėme pakilę į viršų, atidirbome J O vaizdas tikrai atėmė žadą. Vouuu!!!! Galėtumėme bandyti papasakoti tą įspūdingą vaizdą, kuris atsiveria iš 86 aukšto į naktinį miestą, bet geriau vieną kart pamatyti negu šimtą kartų išgirst. Matant tokius vaizdus pasimiršta pusantros valandos laukimas eilese, nuovargis, rūpesčiai. Vaizdas užburia ir nenori paleisti. Bet deja, visi gražiausi ir įspūdingiausi gyvenimo momentai greitai baigiasi, taip ir mums teko atsidusti ir traukti į viešbutuką. Reikia eiti ilsėtis. Nes jau rytoj pasiimam mašiną ir keliausim link Niagaros krioklių, taip pradėdami savo mėnesio epopėją per visą Ameriką. Planuojame aplankyti 30 valstijų. Nuvažiuoti apie 20000km. O tam reiks nemažai jėgų.