X pėsčiųjų žygis "Radvilų keliais" / Lietuva / Rukla
Jau dešimti metai kaip kiekvieną vasarą yra organizuojamas pėsčiųjų žygis "Radvilų keliais". Dažniausiai jis būna Ruklos apylinkėse, kai apsistojama kareivinėse. Šių metų žygis buvo pavadintas auksiniu, nes buvo jubiliejinis; jis buvo skirtas etmono Jonušo Radvilos atminimui.
Kiek girdėjau, anksčiau žygis trukdavo keturias dienas, tačiau šį kartą tebuvo dviejų dienų (tačiau aš ir po dviejų dienų vos bepajudu :)). Buvo galima pasirinkti keturias trasas: kasdien nueiti po 12, 22, 32 arba 42 kilometrus. Kadangi aš nežinojau, kas tai yra, tai - savaime suprantama - save ir draugą užrašiau 42 kilometrų trasai. Ojoj :)))
Taigi 23 dienos pavakarę atkeliavome su asmens dokumentais ir medicininėmis pažymomis, kuriose prašyta "sveikas" arba "sveika" į Ruklos bataljoną, kad užsiregistruotume (beje, dalyvių buvo apie 600). Saulė jau tada nežmoniškai kepino belaukiant eilėje, nusitęsusioje ne tik koridoriumi, vestibiuliu, bet ir laiptais bei Žvalgų mokyklos kiemu. Degėm ir prakaitavom kokios pusantros valandos. Dabar prisiminti juokinga, bet tada buvo ne patys maloniausi jausmai man gyvenime :) Ką gi, kareivukai sutvarkė visus registracijos dalykus ir nusiuntė į paskirtas kareivines (aišku, merginos ir vaikinai gyveno atskirai). Kambariuose kokia dešimt dviaukščių lovų, kiekvienam kareiviui po taburetę (užkabinamą ant lovos) ir geležinę spintelę. Tada po registracijos ir apsigyvendinimo sekė vakaronė Ruklos stadione - grojo Katedra (sun) ir "Kareiviškas Tango" (WTF) bei šoko mieguistos šokėjos :)) Bet viskas iki dešimtos valandos - negrįžus laiku grėsė diskvalifikacija, o tai reikštų, kad negausi nei diplomo, nei galbūt užsisakyto suvenurinio medalio (vai vai vai :))
Pirma žygio diena buvo pragariška. Nieko tokio, kad žygiavom miškais, pilnais naglai geliančių vabzdžių; smėlynais, kuriuose klimpdavom ir po penkių minučių pavargdavom; žvyringa skalda, kai po kurio laiko jausdavai kiekvieną akmenuką, ant kurio užlipdavai ar asfaltu, ant kurio žygiuodamas greitai "atmušdavai" kojas - ne, blogiausia buvo tai, kad didžiausią laiko dalį reikėjo eiti trasos atkarpomis, kuriose nebuvo jokių šešėlių - saulė šviesdavo viršum tavęs, o vėjelio kaip tyčia nebuvo... Aišku, buvo kontrolės punktai, kuriuose pasižymėdavai išduotas korteles, kad iš tikro pasiekei tuos maršruto taškus, ir galėjai pasipildyti vandens atsargas, tačiau jie būdavo kas dešimt kilomertrų... Asmeniškai aš tai ten bos nealpti pradėjau vienu metu, bet, aišku, man padėjo gerieji kariuomenės medikai :)) Kariai iš viso kankinami buvo - jiems buvo prisakyta į žygį eiti su uniformomis bei "kerzais"... Mačiau ne vieną karį, kuris punktuose nusiimdavo batus ir matydavosi kone ištisai pleistrais nuklijuoti padai,,,
Po pirmos dienos didžioji dalis žygeivių (ypač pasirinkusių ilgiausią trasą) kentė skausmus ir vaikščiojo šlubuodami ir vaitodami: kas pūslių prisitrynė, kas kojas "atmušė", ką labai vabzdžiai sugėlė ar panašiai. Iš mano draugo kambario po pirmos dienos išvažiavo keturi ar penki atletiški vaikinai, nes jau suprato, kad kitą dieną nelabai paeis :D Aišku, buvo ir tokių, kurie dar tą patį vakarą ėjo į vakaronę ir šoko pagal "Kareiviško Tango" dainas ir smagiai alų degustavo :DD
Antras rytas prieš startą buvo komiškas - dauguma sunkiai judėjo :)))Bet šį kartą oras buvo geras - daug daugiau pavėsių ir buvo vėjo! Aš jau nebealpau, bet draugas, deja, per vidurį trasos ėmė šlubuoti - ojoj - tai reiškia, kad jis apie 22 kilometrus ėjo jausdamas neblogą skausmelį. Žiauroka ten buvo... Bet nieko - atėjom laiku - dar kelios minutės buvo likusios iki oficialaus finišo pabaigos. Gavom diplomą su kariuomenės vado gen. mjr. Arvydo Pociaus parašu, gavom bronzinį medalį už savo pirmąjį žyg ir ėjom pagaliau nuėjom ieškoti medikų :D
Summa summarum galiu pasakyti, kad tikrai sunku buvo, kad labai skaudėjo ir dabar skauda, bet visgi kitais metais vėl eiti norėsiu :) Smagu padaryti tai, ko iš savęs net tikėtis nedrįsai 84 km žygis man jau niekai :DD Kadangi man ši tradicija atrodo graži, pabandysiu ir kitus draugus prisikalbinti :) Šiek tiek užsigrūdinti niekam nekenkia.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
-
2010-11-05 01:49 | Andrius Juozulevičius a.k.a. "Chiotas"
Malonu girdėti, kad patiko. Lauksime kiekvienais metais senų ir naujų žygeivių ;)