Išsimiegojus buvo nuspręsta, kad reikia toliau važiuot chillint paplūdimyje. Kvietėm ir Rolandą, bet jis jautėsi prastai tiek fiziškai, tiek morališkai, todėl atsisakė. Didžioji dienos dalis praėjo drybsant prie vandenyno. Vakarėjant grįžom į viešbutį, šiek tiek užkandom ir išvažiavom apžiūrėt Vano. Miestukas paliko labai gerą įspūdį netgi nepaisant prasidėjusio lietaus. Gausybė tradicinių bretoniškų namukų, siauros, bet tvarkingos gatvelės, nedidukės kavinukės, didinga katedra centre. Vaikštant aplink centrą – įspūdinga sena gynybinė siena. Grįžę namo išsikepėm po kepsnį ir nuėjom miegot.