2 diena. 2009-07-12 / Prancūzija / Bretane

Vertinimas 5.0 (1 balsai)

Olandijoj net ir tokiais keliukais važinėja fūros :) kelionės Prancūzija
Olandijoj net ir
Viešbutis @ Tolhuus kelionės Prancūzija
Viešbutis @ Tolhu
Apsipūtęs rastamanas. WaGwan, rasta!! kelionės Prancūzija
Apsipūtęs rastama
Dvyratūkai mūsų niekad nesūstoją..:) kelionės Prancūzija
Dvyratūkai mūsų n
Pas madame Tussaud sutikom Bardaką :) kelionės Prancūzija
Pas madame Tussau
Va taip atrodo Amsterdamo centras - jokių mašinų. kelionės Prancūzija
Va taip atrodo Am
Coffee shop kelionės Prancūzija
Coffee shop
Miorgajcės kelionės Prancūzija
Miorgajcės
Red light district kelionės Prancūzija
Red light distric
Central station kelionės Prancūzija
Central station


Ryte atsikėlėm išsimiegoję ir patenkinti, puikiai nusiteikę, o dėl to ir pasaulis aplink atrodė gražesnis. Po pusryčių susipakavom ir išvažiavom. Bevažiuojant dar teko paauklėt Artūrą, nes jis savo nelaimei prisipažino, kad vakar važiuodamas autobahn’u vos neužmigo. Po trumpo, bet aiškaus instruktažo daugiau netylėt panašioj situacijoj, įsukom į autobahn’a ir… pravažiavę kokius 20km patekom į kamštį, kas mums pasirodė labai keista, turint omeny, kad buvo sekmadienio rytas.  Praleidę kamštyje apie valandėlę ir išmatavę jo ilgį – o ilgis buvo 6,4km – nieko negaišdami patraukėm link Amsterdamo.

Pakeliui užsukus užsipilti benzino labai mandagus vokietis berniukas mielai pamiršo atiduoti kortelę, o gal tiesiog ne mažiau mielai Evaldas pamiršo ją paimti.. Likus kokiam šimtui km. iki Amsterdamo nusukom iš greitkelio į vietinį šunkelį užsukt į krūmus ir užkast, ir buvom labai nustebinti, kai ant to, kaip mus pasirodė, niekam nereikalingo sodo keliuko lygio pravažiavimo pastatyta mašina tapo didele kliūtim ten važiavusiai fūrai.. Na, bet Artūras, pasinaudojęs visomis jam žinomomis aukštojo, žemojo ir pievinio pilotažo gudrybėmis su fūra vistik prasilenkė, o mes sėdę į savo ratus apsukom Amsterdamą  aplinkkeliu ir nuvažiavom į netoliese, už maždaug 20 km nuo Amsterdamo įsikūrusi Tolhuus, kuriame už 22 eurus nakčiai buvome užsisakę didelį keturvietį kambarį. Tolhuus pasirodę besąs maždaug 7 namelių dydžio kaimas, bet viešbutukas buvo simpatiškas, o administratorė mums labai išsamiai išaiškino, kaip reikia vizituoti Amsterdamo centrą.

Taigi, čia yra praktinis patarimas nr. 2 : Amsterdame, greta aplinkkelių yra kelios didelės parkavimo aikštelės, kurios tuo pačiu įkurtos ir greta vietinio metro/tramvajaus linijų. Pastačius mašiną tokioje aikštelėje eini prie aikštelės budėtojo, susimoki, berods, 6 eurų mokestį už parkingą, budėtojui pasakai, keli žmonės atvažiavo mašina, ir jis tau duoda atitinkamą skaičių metro/tramvajaus bilietų, kurie galioja du važiavimus. Taigi, užuot važiavus į miesto centrą, ieškojus ten vietos ir mokėjus beprotiškus pinigus už parkingą (vietom pora valandų parkingo gali kainuot net apie 20 eurų), mašiną  palieki saugomoj aikštelėj, viešuoju transportu nemokamai nuvažiuoji į patį centrą, o po to atgal. Priėjom bendrą išvadą, kad Amsterdamo sprendimas labai efektyvus ir tuo pačiu patrauklus. Amsterdamo centre, kaip ir buvo galima tikėtis, krūva coffee shop’ų, ant kurių durų kabo labai mus pralinksminęs užrašas “No tobacco smoking inside” – vadinasi, nori parūkyt paprastą cigaretę – eik lauk, o jei nori parūkyt linksmąją suktinę – trauk ją viduj kiek nori J

Kitas įdomus Amsterdamo aspektas – tai vietiniai bomžai ; kaip Vilniuj jie šlifuoja visus parkus ir gatves ieškodami tuščių butelių, taip Amsterdame vietiniai trainiojasi bandydami surast nors šiek tiek ne iki galo surūkytą linksmąją suktinę. Atsisėdę bene centrinėje Amsterdamo aikštėje išsitraukėm vynelio, įkalėm, pražvalėjom.. J Visą laiką šalia mūsų prasivoliojo trūkęs rastamanas su D&G akiniais (atrodo, darius ir girėnas valdo ne tik Lietuvos tuštutes). Jau beveik pabaigus vyno butelį jis atsipeikėjo, apsidairęs pamatė Editą, ir ši jam turbūt pasirodė labai žavinga, nes iškart pradėjo jai mirksėt ir kitaip meilintis, tačiau nesulaukęs jokio atsako ir dėmesio greit atsikėlė ir nukiūtino savais keliais, pakeliui apžvelgdamas visas ant šaligatvio gulinčias nuorūkas. Vėliau dar buvom nupėdinę iki raudonųjų žibintų kvartalo, Artūras netgi surizikavo ir slapčia nupaparacino kelis kadrus su mergaitėm, bet vistiek nieko gero iš tų kadrų nesigavo.. J Kvartalas, beje, nepaliko didelio įspūdžio. Krūva viena kitoms identiškų sabutyčių, pikul ir panašių aiškiai rytų Europos kilmės merginų stovėjo su bikiniais languose kaip statulos ir tiek. Dar šiek tiek pasivaikščioję aplink pasukom link mašinos, ir parkinge Evaldas pagaliau apsižiūrėjo, kad nėra kortelės… na, bet laimei visagalei technikai ir e-bankininkystei asistuojant, visos lėšos iš anos kortelės buvo pervestos į Editos sąskaitą, ir visi grįžę į viešbutuką su palengvėjimu užmigom.

 

2009-07-12 | Keliavo xvim | Skaityta: 2159 | Komentarai: 0

Sudomino šis įrašas? Prenumeruokite naujus nario xvim kelionių aprašymus.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.


Jei norite komentuoti - Registruokitės arba Prisijunkite.