kodėl?..., nes....
Ryanair visada padės ir jokios krizės baisios nebus :)!
***
...kaip: LT stilium...
Senų laikų draugė, visai neseniai pajutusi kelionių aistrą, nusprendė, kad mums su vaikinais reikia keliauti į Brėmeną, kol pigūs skrydžiai ir kol sesija dar ne "ant nosies". Kadangi man nekeliavus pora mėnesių psichozės prasideda, dėl aplinkinių saugumo ir gerovės sutikau. Kadangi pinigų ne marios, o planų ir taip daug, nusprendėm pasinaudoti couchsurfing.org. Iš pradžių radom panelę iš pačio Brėmeno, kuri turėju mus keturis priimti, bet paskui ji susirgo ir užtai surado tokį vaikiną Bjorną Michaelį, kuris mus priims Brettofe (apie keturiasdešimt minučių nuo Brėmeno). Ką gi - vis tiek nemokamai, traukiniai apie 6 eurus būtų buvę - pirmyn, tinka.
...kaip: DE stilium...
Skrydis Kaunas - Bremen trunka pusantros valandos, tad, kaip sakoma, viskas vietoj :) Nuo pat oro uosto tramvajus maždaug už du eurus veža iki miesto centro, tai mieste irgi painiavos nedaug. Kas yra žymaus Brėmene? Aišku, Brėmeno muzikantų skulptūra (sunku rasti tą asilą, šunį, katiną ir gaidį). Ji yra turgaus aikštėje, kurioje iš esmė susitelkusios dauguma svarbiausių miesto įžymybių: Rotušė, Rolando statula, Katedra netoli... Kai mes atkeliavome, radome Kalėdinę mugę. Šaunus dalykas, esu buvusi vienoje tokioje Vienoje: daug lempučių, girliandų, žaisliukų, meduolių, karšto vyno, punčo. Net Kalėdas pajutau, nors nekenčiu to viso komercinio jų kišimo. Nusipirkome obuolių punčo ir išgėrėme ant kažkokio svarbaus istorinio pastato laiptų (ir kiti taip darė :)). Greitai sušilome, net neįsivaizduoju, kiek ten buvo laipsnių :P
Iš senamiesčio patrauėme į pro mietą tekančios upės Weser pakrantę. Buvo šalta, bet buvo gražios konstrukcijos laivų (turistams, tiems prakeiktiems turistams pradžiuginti), netoliese vis užtikdavom kokį pasislėpusį mugės susibūrimą. Kai pakankamai sušalome, užsimanėme padegustuoti vietinio alaus Beck's. Sakė būtinai būtina. Negi nepaklausysi. Kai sėdėjome kavinėje apie dešimtą vakaro, jautėmės leisgyviai, daugiausia tylėjome ramstydamiesi ant stalo. Reikėjo sulaukti Bjorno, kuris vis dar buvo vakarėlyje. Pagaliau atėjo vienuolikta vakaro ir ir prie pagrindinės geležinkelio stoties sutikome savo ilgabarzdį rūkantį šeimininką.
Jis turėjo automobilį (sakyčiau per mažą penketui žmonių), tad nemokamai nukeliavome į Brettof. Vakarui, kaip ir dera, pasiėmėm du butelius vietinio tradicinio alkoholio Gluhwein bei kiaušinių likerio (kažkada mačiau kaip per Simpsonus gėrė ir vis smalsavau kas ten per keistas daiktas :P) Kiaušinių likerį reikia gerti karštą,. Ir... ir jis SIAUBNGAS! Aš nemėgstu saldžių dalykų, o ten taip šleikščiai saldu - fe. Mano draugui - beje, vieninteliam - patiko... Reikėjo viską praskalauti karštu vynu :P
Vakarą (tiksliau dalį nakties) praleidome kalbėdami su Bjornu. Jis ne iš kelmo spirtas: jam 29 ir jis aplankęs 46 šalis, na, pvz, Kiniją, Naująją Zelendiją, Australiją, Indiją ir t.t. Kartais būna taip, kad keliauja ištisais mėnesiais. Visa jo šeima tokia: tėvai spalį iškeliavo metams į Pietų Ameriką ir su nameliu ant ratų bandys Vakarine pakrante per Lotynų ir Šiaurės Ameriką nukeliauti iki ALiaskos... Taip net žandikaulis atvipo... Na, ok - ir mes taip kada nors darysim... Taigi mums Bjornas pripasakojo velniškai daug įdomių dalykų apie keliopnes, mano vaikinas iš viso ten emocingai džiūgavo, kad su tokiu žmogum susipažinom. Per pokalbį dar ugnies šou parodė, kavos skanios su medaus likeriu padarė ir panašiai lepino :)
Taigi kitą rytą sunkiai atsikėlę, važiavome visi su dviračiais aplink Brettof, kad pavedžiotume Semį (nuostabų keturkojį su šiltomis akimis). bjornas turėjo tris dviračius tik, bet ne bėda, nuvarėm pas kaimynus, gavom dar du :) Velniškai smagu buvo. Važiuoji pro tvarkingus žavius namelius, po laukus ir plepi sau apie gyvenimą ar šiaip gaiviu oru džiaugiesi. Tikrai tokio sutiko šaunaus nesitikėjom. Po mankštelės iškeliavom vėl į Brėmeną pažiūrėti UNIVERSUM. Tai - mokslo muziejuss, bet kadangi neturėjom daug laiko, tai tiesiog pasižavėjom keista į NSO panašia pastato forma :) Man iš viso į pusiau išnirusį milžinišką banginį panašu buvo :) Žodžiu, pasakyk, ką matai, pasakyisu, koks tu žmogus :D
Tada... o tada mūsų laukė Becks alaus darykla! Na, ten neblogas marketingas užsuktas: susimoki devynis eurus, tau pusvalandį daro alaus reklamą (tipo info apie įmonės istoriją, veiklą ir pan.), tada parodo, kaip viskas gaminama, nupasakoja kuo skiriasi gaminamo alaus rūšys, o tu visko klausai ir stengiesi įsminti nes.... LAUKIA TASTING ROOM. Kas ten nesunku atspėti, o dar jie sugalvoję žaidimą - testą: duoda dvi skirtingas alaus rūšis ir liepia atspėti kas čia kur. Gali būti Beck's paprastas arba Haake-Beck's (vietinei rinkai) - jei atspėjigauni dar rinktis bet kokius du alaus vienetus, o jei neatspėji, tipo negauni (paskui gavo). mes atspėjom - išlakėm po keturis vienetus :) Man patiko Haake-Beck's, kuris buvo neįprastai kartus - kas žino, gal ir aš tapau ištikima brando vartotoja :D Po viso šito buvom velniškai išalkę... Ir visi kiti labai dažnai prašydavosi į WC.. Taigi greitai susiradom kavinę ir joje pirmą kartą susidūriau su indonezietiška virtuve (taip taip - Vokietija puiki vieta suspažinti su kitomis kultūromis :D)
Nebeliko pinigų. Nusprendėm keliauti pas Bjorną. Paskutinį vakarą praleidome jo saunoje, berniukai žaidė stalo tenisą, o aš dar gavau pora jo Fantasy knygų vokiečių kalba :P Smagumėlis. O kas geriausia - jis kėlėsi ketvirtą valandą ryto ir mus nuvežė į oro uostą. Ir nepriėmė jokių pinigų. Žodžiu, velniškai pasisekė ir mus labai išlepino :) Sakėm, kad laukiam jo LT. Tai gal tiek. Ate