tai kiek čia gali būt tų pavadinimų? Pavadinimas I yra "Kava", pavadinimas II yra "kvepia net gatvėj" / Italija / Bergamas

Vertinimas 5.0 (2 balsai)

. kelionės Italija
.


Jau iš tolo galima užuosti, kur yra kavinė.
Kava kvepia net gatvėj.
Ir keli staliukai būna pastatyti gatvėj, uždengti staltiesėm, po stogeliu nuo saulės ar lietaus. Kartais - siauroj viečikėj prie pat kelio, kuriuo intensyvus eismas, bet čia nieko tokio, ypač tiem, kas laukia autobuso. Kaip tik nusipirkus "biljeto" kavinėje, galima dar gurkštelt kavos. Pvz espresso, ją paduoda mažulyčiuose gražiuose puodukuose, ir tikrai jos ne daugiau ten, negu gurkšniukas.
Kol atvažiuos autobusas, stebėjaus, kokie ružavi nagai ant labai juodų pirštų, stengiaus labai nespoksoti į juodaodžius prie kito staliuko. Diedelis su padėklu rankoj vis vaikšiojo į kitoj pusėj gatvės esančias įstaigas, nunešdamas jiem kavos, kuri kartais buvo uždengta lėkštute, o kartais puoduko viršus užvyniotas folija.
Jei nori kavos su pienu, jis pašildomas, suplakamas iki putų, puoduką gauni tiesiog su kauge, mmmm....., vien pažiūrėjus - grožis. Barmenas gražuolis su šypsena ir žaižaruojančiom juodom akim kažkaip ypatingai suteliuškiuoja tą puoduką ir balta pieno putų kepurė pasigražina rudais ratilais... mmmm....
Kitas, kad ir ne gražuolis, tiesiog diedelis žilas su ružava bliuske... iš pradžių jam pasakiau "kapučino", paskui kažkodėl dadėjau "šokolado"... Ak, šokolado? - perklausė jis, nusisukęs kažką būrė dainuodamas kartu su radiju, o tai ką gavau, buvo puodelis kakavos. Taip, kvepėjo kaip kakava, bet buvo tokia tirštutėlė, kad kurį laiką padvejojau, ar ją gerti, ar šaukšteliu kabinti. Skanumas neaprašomas, taip ir nesupratau, koks tas magiškas žodis, kuriuo tokie dalykai užsisakomi, nes kai kitą kartą paprašiau kapučino so šokoladu, ant pieno kepurės tiesiog buvo užbarstyta kakavos. Nu bet skanu irgi, mažoj kavinukėj Valbondione, kur sėdėjau prie prie staliuko ant šaligatvio, tokio siauro, kad dvi kėdės tik tilpo staliuko šonuose, ne už jo, ir jei kas eidavo pro šalį, turėjo eiti gatve, nes šaligatvio jiem nebeliko... žiūrėjau į kitąpus gatvėj žaidžiančius vaikus, kuriem ką tik baigės pamokos, į bažnyčią ir varpų konstrukciją jos bokšte, į kalnus su snieguotom viršūnėm, į motociklininką, irgi ateinantį kavos... kakava ant pieno putos, ant kapučino, viskas buvo skanu, o pro neuždarytas duris sklido kavos kvapas.
Kavinė, viena, kita, trečia, yra kiekvienam kaime. Kiekviena savaip jauki, kartais su akvariumais, dažnai - su paveikslais ant sienų, sporto laimėjimus įrodančiom taurėm ir šeimininko nuotrauka kartu su laimėjusia komanda. Šeimininkas pasitinka visus kaip geriausius draugus, ir mane, atėjūnę, ir tokius... nu šiek tiek pasiglamžusius sinjorus nosim paburkusiom, kurie gauna savo dozę vyniaus gražioj taurėj su citrina ir oriai ją išlenkia. Kai kas ateina paskaityt laikraščių, kai kas - papletkint, diedukas su babune, susikibę už parankių, atitapsi irgi kavytės.
Nu bet kokia skani ji!
Kvepia net gatvėj.

2009-05-24 | Keliavo Daluze | Skaityta: 2708 | Komentarai: 3

Sudomino šis įrašas? Prenumeruokite naujus nario Daluze kelionių aprašymus.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
  • 2009-05-24 16:07 | Daluze
    sako, japonai prieš valgydami picą, ją nufotkina. O aš... apžiūrėjau visas 752 kelionės nuotraukas ir neradau nė vienos su kavos puoduku. Tai įkeliu šiaip tokią... bo be nuotraukos ne tas vaizdas, ane?
    Beje, jei skaitot, tai galėtumėt ir komentuoti, žinokit, autoriui, tai malonu būtų.
  • 2009-05-27 12:35 | Anachorete___
    Aš pakomentuosiu :D Man labai patiko tavo rašymo stilius (na tik kai kur nelabai taisyklingų lietuviškų žodžių buvo - na, bet tuščia jų), be to, esu pati laaaaaaaaaaaaaaaaabai didelė kavos gėrėja, mėgėja, mylėtoja ir t. t., taigi patiko, kad viskas sukosi apie kavą :))))

    Beje, gal gali įmest daugiau foto iš tų savo 752? :)
  • 2009-05-27 21:48 | Daluze
    Ačiū! Galėčiau dar apie duoną rašyti, apie vandenį, bažnyčios varpus, skėčius, akmenis ir akmenukus, rudą vištą ant arimo, zanzarą tiger, kapines, skalbyklas, balandžio sniegą, kompanjo Klaudio, pieno automatus, pašto ženklus, pavadinimu frankoboliai... gal kada ir parašysiu.
    Foto? nu nžn, man pačiai kiekviena iš jų turi šilumą, kvapą, emociją, įvykį prieš tai ir po to, bet jum tebūtų tik vaizdelis.
    Kaip vaizdeliai tai nėra jos itin vykę.


Jei norite komentuoti - Registruokitės arba Prisijunkite.