Diena Berlyne / Vokietija / Berlynas
Keliaujant į Prancūziją, teko sustoti dienai Berlyne. Tuo buvau pakankamai nepatenkinta, nes šitame mieste buvau ne kartą ir galiu tiesiai sakyti, niekada jo nemėgau. Vis dėlto yra kaip yra - teko kažkaip pasidaryti sau linksmą dieną. Tai ypač sunku buvo padaryti, nes daugiau ar mažiau (tiesą sakant daugiau) mūsų gidas buvo pakankamas idiotas... Kaip Jūs kitaip pakomentuotumėte situaciją Berlyno metro: prie bilietų automato būriuojasi minia turistų, bandydami nusipirkti bilietus, beleką spaudžia SPĖLIODAMI, niekas nieko neaiškinas, nes va - niekas vokiečių kalbos kaip ir nemoka... Sakau, kad jei ką - aš išversiu, deja, niekas nesureaguoja ir bando išradinėti dviratį... Dar kokia dvidešimt ar trisdešimt minučių... Daliai bendrakeleivių bilietus padėjau nupirkti pati, kiti arba atspėjo, arba šiems manieji parodė, ką daryti... Visgi pats įdomiausias dalykas šis - kodėl po velnių niekas nepersijungė anglų, rusų ar prancūzų kalbų, jei jiems vokiečių neįkandama?.. Nuostabus vadovo koordinavimo pavyzdys...
Taigi, šitai atsimenu iš Berlyno geriausiai. Aišku, atsimenu ir Televizijos bokštą, ir liuteronų Marijos bažnyčią ir kavinę prie Reichstago ar žmones sugulusius ant pievų - nes jau pavasaris ir visi gali daryti tai, kas tik jiems patinka. Vokietijoje pavasaris kitoks nei pas mus (bent jau kol kas) - viskas žalia, žydi, galima be baimės vaikščioti kad ir pusnuogiam - nesušalsi :) Čia rožine spalva žydi kažkokie liauni medeliai, kuriuos lietuviai kažkodėl nori įsivaizduoti SAKUROMIS. Tik pabandyk pasakyti, kad čia ne jos, kad čia kiek kitokios sąlygos nei Japonijoje ir rizikuoji galvos netekti dėl įniršusių bobučių... "Sakuros, sakuros čia - matai kokios gražios..." ----- Ar bereikia komentarų...? Na, galima ir damas suprasti - gyvenime gal į Japoniją nenukeliaus, tikrų sakurų nepamatys, tai bent "imitacija" gali pasidžiaugti...
P.S. Visgi kovinės bobutės mane gąsdina. Joms net svarūs argumentai kaip nuo žąsies vanduo... Kartais manau, kad jos pavojingesnės ir aršesnės negu kokie kiti žmonės - užtenka prisiminti kaip dažna tokia alkūnėmis kelią į troleibusą prasiskina,,, Ačiū Dievui tokių tikrųjų tik vienetai pasitaiko - bet kai pasitaiko - saugokis :)
P.S.S. Dar vienas įdomus dalykas, kurį būtina paminėti - mano tėtis su draugu netyčia nuėjo į gėjų barą,tai jiems paliko didžiulį įspūdį ir tai tapo kelionės topu, nuo kurio šie visad pradėdavo mielai krizenti kaip maži vaikai :)
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
-
2009-05-11 05:26 | Daluze
cha, kaip faina
esu irgi rašiusi rašinėlį "Viena diena Berlyne", irgi apie tuos bilietų automatus (ak, prie jų nesublizgėjau aš intelektu, ten dar tokie italai stovėjo, visi aklai bele ką spaudaliojo, bet paskum radau Frau, kuri tuos bilietus kaip žmogus žmogui pardavinėjo)...
pernai buvau, irgi balandy, tai žaluma toj pačioj stadijoj, žydi tulpės, visi į pieveles suvirtę, nu tada ir aš taip pat... nufotkinau Reichstago fone savo iškeltas kojas ir tokią pankę mėlynais plaukais, kuri ėjo ant 7 cm aukščio platformų su savo kukliai atrodančiais mama ir tete. Tiesa sakant keisčiausiai ir atrodė ne jos plaukai, ne batai, ne metalo prismaigstytas veidas, o tai, kad tipeno šalia tokia kuklučiai, paprastučiai, kaimiškos išvaizdos žmogeliai.