LAIKAS -KELIAUTI. / Italija / Venecija
LAIKAS-KELIAUTI.
Kai stebiu krautuvėlėje, Venecijos širdyje, pakibusį laiką iš S.Dali paveikslų.
- Mąstau. O iš tikro, laikas taip kartais patįsta. Gal būt visiškai beprasmiška analizuoti, kodėl laikas iš Ispanijos kabo ant pakabos Venecijos krautuvėlėje. O gal ir visai dėsningai, pavargo keliaudamas ir su visu laikrodžiu guli ištįsęs.
- Kelionėse jau taip kartais nutinka. Tai laiko nepastebi, jis lekia pro šalį, kaip kiras virš jūros. Kartais ramus ir didingas, o kartais klykia visokiais balsais. Su laiku nepasiginčysi, jis yra viskas ir yra niekas. Stebi Egipte piramides ir matai, koks ilgas laikas prabėgo nuo jų pastatymo datos. O jos stovi didingos - laiko aplaižytos ir stebina savo laikmečio žmonių išmintimi ir gebėjimu statyti ilgam laikui.
- Laikas myli menininkus ir su begaliniu džiugesiu išsaugo jų sukurtus šedevrus. Tokie ir panašūs jausmai sukyla matant Barselonos Šventosios šeimynos baziliką, pradėtą statyti Gaudi ir statomą iki šio laiko. Roma ir Vatikanas tai laiko išbandyti ir patikrinti miestai su jų begaline didybe ir architektūra. Mikelanželas ir Rafaelis jų tapyba džiugina ir šių laikų žmones.
Keliauja dabar visi ir su begaliniu goduliu nori pamatyti ir išsaugoti savo širdyse viską, kas iki šio laiko buvo sukurta ir išsaugota. Su milžiniška pagarba leidžiuosi į faraono kapą, Karalių slėnyje. Matau išlikusias ir laiko nesugadintas freskas ir rašinius, dėkoju laikui, kad jas išsaugojo ir leido nors akies krašteliu prisiliesti prie šio grožio.
Plaukiu laivu į miestelį Istrijos pajūryje, tai tarsi mažytė Venecija apsupta turkio spalvos įlankos. Tai Rovinijas – miestelis tarsi iš senų legendų apie Sinbadą. Namai subridę į Adrijos jūrą, laiveliai ir laivai supasi, keldami bangų plekšėjimą, o kirai neapsakomais garsais saugo šią nuostabią idilę.
Toliau keliauju autobusu, taip niekingai užmušdama laiką. Slenka vaizdai, tai debesėliuose besiprausiantys kalnai, tai ryto žara rausvinanti kalnų žandus. Tolumoje kalnai brenda į jūrą ir puškenasi bangose, balti namukai bėga nuo kalno praustis kartu. Tas magnolijos medis jau seniai pavasarį pražydėjęs, išskleidė du miegalius žiedus. Jie rytmečio saulėje švyti, lyg nuotaka pasipuošusi baltu nuometu.
Gal man jau laikas keliauti namo? Gal mano kelionių laikas jau artėja į pabaigą? Gal jau viską, sužinojau ir pamačiau, to ko troško mano širdis. Ieškojau ilgai, gal trisdešimt metų, apkeliavau gausybę šalių. Visur radau tą patį, meilė ir laimė, šeima ir tėvynė tai yra svarbiausia. Pasaulis begalinis ir geras, toks koks ir tu esi, ateini su meile su meile ir palydi. Labai giliai apmasčiau visas savo keliones ir joms praleistą laiką. Niekas neprapuolė veltui. Laikas kurį praleidau keliaudama, mane išmokė gausybę dalykų. Keliaukite atvira širdimi ir rasite tai ko ieškojote. Pirmiausia raskite save. Laikas – keliauti!
Vilma Šternbergienė
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
-
2010-02-07 17:27 | rolandas10
Taip zmones,keliaukite ,nes keliones labai praturtina jusu vidini pasauli. -
2010-02-07 19:55 | Vilma
Aš taip pat manau, kelionės yra jėga. Patys geriausi prisiminimai.