Alpės 2008 / Prancūzija / St.Tropez

Birželio 8-oji. Saulėtas ankstus sekmadienio rytas. Iš Klaipėdos pajudam link Marijampolės, tada Lietuvos-Lenkijos siena ir ilga kelione per Lenkiją.

Truputį nuobodoka, bet nuotaikos pakilios, nes priešaky mūsų laukia išsvajotosios Alpės. Vakarop, netoli Katovicų, stojam Lenkijos pakelės viešbutuke. Kambariukas švarus ir jaukus, tai išvarginti kelionės užmiegam, kai tik padedam galvas ant pagalvių.

Birželio 9-oji. Vėl išaušta saulėtas ir šiltas rytas. Ir vėl mes visą dieną praleidžiame kelyje. Kertam Slovakijos sieną, po pietų - Austrijos. Prie Vienos papuolam į didžiulį kamštį. Jame sugaištam daugiau kaip 2 val. Išsukam iš autostrados. Pagaliau kalnai, kurie tuoj ima vėsinti orą, o jų grožis ima kaustyti mūsų dėmesį. Bet saulelė jau leidžiasi, o mes ieškom, kur galėtume pernakvoti. Stojam kempinge. Reception nebedirba. Vistiek statom palapinę, nes tamsoje blaškytis, ieškant kitos nakvynės, su dviem vaikais nesinori.

Birželio 10-oji. Vėl saulėtas ir šiltas rytas. Pasirodo nieko tokio, kad vakar pasistatėm palapinę be leidimo. Reception žmogeliui galima susimokėti ir ryte. Susimokam ir atsisveikinam. Ši diena jau ramesnė - nebėra to lėkimo Į TIKSLĄ. Tiesiog ramiai važinėjam kalnų keliukais, grožimės vaizdais, stojam, kai tik pamatom įspūdingesnę vietą, fotografuojamės.

Pakylam į 1750m aukštį Hochkehre. Pirmas sniegas. Vaikai krykščia iš malonumo - vasarą nučiuožti ant užpakalio nuo kalniuko!!!

Vakarop sukam link Grosgloknerio aukštutinio Alpių kelio. Stojam Lindlerhof kempinge-kaimo turizmo sodyboje.

Laaabai svetingas ir malonus šeimininkas Peter vaišina vaikus limonadu, vyrui pasiūlo something strong, o man leidžia rinktis arba vyno, arba to paties strong.

Vaišinuosi strong - namine samane, kurią gamina Peterio draugas. Tada pasiūlo nusipirkti ekologiško medaus, šalia esančioje sodyboje. Vaikus nuveda prie fontaniuko-tvenkinuko, kuriame tiesiog knibžda eršketų. Be galo smagu, bet jau temsta ir mūsų laukia lovytės kempingo namuke.
Čia kempingo svetainė, gal kam nors bus aktualu.
http://www.lindlerhof.at/page/index.php?open=kontakt

Birželio 11-oji. Vėl saulėtas ir šiltas rytas. Atsisveikinę su Peteriu, kylam Grosgloknerio Alpių kelio link. Sumokam 28 eur už kelią ir, grožėdamiesi vaizdais, serpantinais vis kylam ir kylam aukštyn.

Saulytė ima slėptis už debesiukų. Mums jau norisi apsivilkti ne tik megztukus, bet ir striukes. Pagaliau pakylam į 2369m aukštį, mašiną pasistatom kelių aukštų garaže, o išėję į lauką aiktelim... Saulytės visiškai nebėra, o dangų dengia beveik juodi debesys. Pradeda lynoti<!--emo&:(--><!--endemo-->. O mums prieš akis - didžiausias rytinių Alpių ledynas - Pasterze.

Lyja vis stipriau ir stipriau. Pakylam į apžvalgos bokštą, iš kurio turėtų matytis nuostabi Alpių panorama, bet.... viską dengia juodi debesys.

Gaila, bet laukti geresnių orų nėra laiko<!--emo&:(--><!--endemo-->. Sėdam i mašiną ir serpantinais vėl kylam link aukščiausio Grosgloknerio Alpių kelio taško pasiekiamo automobiliu - Edelveiso viršūnės 2577m. Ir vėl TURĖTŲ matytis aplinkinių kalnų ir tarpeklių panorama... Bet vėl viską užstoja debesys. Džiaugiamės, kad bent nebelyja.

Kadangi saulytė net nebando lįsti, nusprendžiam sukti link Italijos - gal ten oras geresnis. Įvažiuojam į Italiją - oras vis toks pat - juodi debesys, beveik be perstojo pliaupiantis lietus. Bet vaizdai gniaužia kvapą. Lyg smėlio pilys stūkso Dolomitinių Alpių kalnai.

Pravažiuojam Dolomintinių Alpių sostinę Kortiną. Ieškom nakvynės. Lietus pliaupia be perstojo. Įvažiuojam į kažkokį kalnų miestuką. Einu į pirmą pasitaikiusį viešbutį - išlindęs italiukas visiškai nekalba angliškai, bet suprantu, kad arba viešbutis nedirba, arba nėra vietų. Stojam prie kito viešbučio - ten vėl italiukas, bet jau šiek tiek kalbantis angliškai mums paaiškina, kad šiuo metu mes nerasim nei vieno veikiančio viešbučio 50 km spinduliu. Viskas šiuo metu čia miega. Atsibus tik už mėnesio - liepos pradžioje, o po vasaros vėl užmigs iki žiemos. Ką daryti??? Kadangi jau temsta, o lietus vis pliaupia stojam kažkokiam miegančiam kempinge, kuriame gal tik kokios 3 mašinos ir labai nejaukiai išmiegam mašinoje.

 Birželio 12-oji. 6.00. Apsiniaukęs rytas. Bet nelyja. Nusiprausiam kalnų upeliuke ir lekiam lauk iš to "mirusio" kempingo. Šiandien norim pamatyti Marmoladą. Pravažiuojam Falzarego perėją 2117m. Aplink pilkos uolos, beveik jokios augmenijos. Įspūdinga. Serpantininis keliukas vis kyla ir kyla aukštyn. Ir pagaliau prieš akis atsiveria nuostabus vaizdas - Marmolados kalnų masyvas, kurio uolos leidžiasi į ežerą. Stojam, fotografuojamės, pusryčiaujam.

Pagaliau išlenda ilgai laukta saulytė.

O mes ir vėl kelyje. Važiuojam link Lago di Carezza. Tai apipintas legendomis ežeriukas, dar vadinamas vaivorykštės ežeru, nes jame galima įžiūrėti visas jos spalvas. Mums jis labai priminė meteorito išmuštą ežeriuką Saaremų salose Estijoje.

Kita stotelė - Riteno stulpai netoli Bolcano. Iki Bolcano - kelias nuostabus. Kažkur skaičiau, kad anksčiau kelio nebuvo ir net keliui vietos čia nebuvo, kad tarp uolų kelią rado tik upė... Vėliau žmonės pralaužė uolas - padarė tarsi susisiekimo koridorių. Taigi, dabar važiuojant, kai kur uolos kybo virš važiuojančio automobilio.

Riteno stulpus skubejom pamatyti, nes kažkurioj knygoj perskaičiau, kad netolimoje ateityje jų gali nebelikti, o tokio tipo moreninių stulpų yra tik keliose pasaulio vietose. Bet.... jie ypatingo įspūdžio nepaliko. Tikėjausi kažko bent jau didesnio<!--emo&:)--><!--endemo-->.

Pietų metas. Stojam Bolcane. Mašiną paliekam požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš jos patenkam tiesiai į centrinę Valterio aikštę, kurios centre ir stovi paminklas Valteriui.

Paklaidžiojam jaukiomis senamiesčio gatvelėmis ir pamatom.... PICAS.

Prisiperkam picų ir jas suvalgom toj pačioj centrinėj Valterio aikštėj. Neapsakomo skonio picos.
Kad ir kaip būtų gaila, šios mūsų kelionės Alpės2008 atkarpa Italijoj baigiasi. Sukam link Šveicarijos. Ant sienos pirmą kartą patikrina mūsų pasus, paklausia, kur važiuojam, ir palinki gero kelio.
Judam link Chur. Sutinkam įžymiąsias Šveicarijos Alpių karvytes su skambalais.

Ieškom kempingo. Labanakt.
Birželio 13-oji. Saulėtas, bet vėsus rytas. Kelionė per Šveicariją. Julier perėja 2284m.

Norim patekti į Susten perėją. Bet... net birželio viduryje ji padengta sniegu ir nepravažiuojama.Tada sukam link Furka perėjos 2436m.

Važiuojam užburti kalnų grožio. Nerealūs vaizdai. Atvažiuojam prie Aare tarpeklio. http://www.aareschlucht.ch/english/einfuehrung_e.php. Tenka pamankštinti kojeles. Bet ir vėl aikčiojam nuo vaizdų.

Dienelė vėl eina į pabaigą. Ieškom kempingo. Išmiegam netoli sekančio kelionės taško - miestelio Zermatt ir Matterhorn kalno.

Birželio 14-oji. Saulėtas vėsus rytas. Miestelis Zermatt automobiliu nepasiekiamas. Miestelyje Tasch sėdame į traukinuką ir kylam pakvėpuoti grynu oru<!--emo&:)--><!--endemo-->. Zermatt normalūs automobiliai nevažinėja, tik varomi elektra. Ieškome žymiosios piramdiškos viršūnės -Matterhorn 4478m. Bet... ji pasislėpusi už debesų. Sėdime ant suolelio ir laukiam, kol pasirodys. Pasirodo, nors ir ne visu gražumu!!!

Net ir birželio viduryje miestelyje pilna slidininkų ir snieglentininkų. Paisvaiksčioję ir pakvėpavę tyru Zermatt oru, vėl mašiniuku lekiam tolyn. Mūsų kelias vingiuoja pro Chamonix-Mont-Blanc. Bet nestojam. Baltąjam kalnui - Mont Blanc reikia skirti daugiau dėmesio negu kad mes šį kartą turime. Neriam į Monblano tunelį.

Pravažiuojam Sen Bernaro perėją.

Siaurais Prancūzijos kalnų keliukais per akmeninius senovinius kaimukus važiuojam tolyn. Toks vaizdas, kad tas kelias veda į niekur ir kad jis turėtų tuoj baigtis. Aplink nei vienos mašinos, o kelias staigiai serpantinais be jokių užtvarų ima kilti aukštyn. Kyla ir kyla. Mane kažkodėl apima panika. Bet kelio atgal kaip ir nėra, nes apsisukti tiesiog nėra kur. Ir pagaliau kulminacija - Col de L'Iseran perėja 2770m - pati aukščiausia perėja Alpėse. Oro temperatūra tik 2 laipsniai šilumos ir pučia stingdantis vėjas. Tai iš mašinos iššokam tik eilinei fotosesijai.

Būtent čia susitinkam vienintelius du automobilius, kurie pasirodo esą iš Lietuvos!!!
Saulelė leidžiasi. Ieškom kempingo. Labanakt.

Birželio 15-oji. Apsiniaukę, lynoja. Didžiųjų Alpių keliu važiuojam link Galibier perėjos. Jau apsipratom su kalnais. Nebeaikčiojam. Šiuo keliu eina Tour De France dviračių lenktynių trasa. Matėm daug besitreniruojančių sportininkų. Bet...pakilus į aukščiausią Galibier tašką 2645m, panoraminis vaizdas užgniaužia kvapą.

Pietaujam kalno papėdėje esančiame miestuke ir sukam link Col de I'Izoard perėjos 2360m. Čia Alpės tarsi žvyro pilys. Fotosesija.

O vaikų lūpose vienintelis žodis JŪRA. Taip, juk mes važiuojam prie jūros - į Žydrąją pakrantę.
Nuostabiomis vietovėmis traukiam link jūros. Kas pusvalandį iškyla klausimas, kiek dar kilometrų iki jūros.

Sutinkame Prancūzijos karves "blondines".

Ir privažiuojam Verdono tarpeklį. Tai didžiausias tarpeklis Europoje - 20km ilgio ir iki 700m gylio. Nerealu.

Mama, kiek kilometrų dar liko iki jūros?
Jau greit, gal už to kalno pamatysim.
Ir pagaliau, pagaliau visi sutartinai šaukiam JŪRA. Toli toli horizonte pagaliau pamatome išsvajotą mėlyną jūrą.

Kanai. Temsta. Ieškom kempingo. Visi jau uždaryti aklinom sienom. Miegam mašinoj tiesiog gatvėj sustoję.
Birželio 16-oji. Pabundam anksti. Kažkaip nejauku vidury miesto miegoti. Iš karto lekiam prie jūros. Braidom ir džiaugiamės šiltu vandeniu. Paskui tiesiog važiuojam, grožėdamiesi pakrante. Stojam, pusryčiaujam, fotografuojamės.

Važiuojam link St.Tropez. Papuolam į kamštį. Po truputį tai ima nervinti.

Apsisukam ir važiuojam atgal į Frėjų - ten matėm kempingą ant jūros kranto. Stojam kempinge, užsisakom Mobile Home trims naktims. Pagaliau civilizacija!!! Dušas, normalios lovos, šaldytuvas, indai... Lekiam prie jūros, kuri ne taip jau ir arti. Maudomės. Vakare suguldom vaikus ir vakarojam namuko terasoje su vyno taure ir prancūzišku sūriu.
Birželio 17-oji. Saulėtas, šiltas rytas. Šios dienos tikslas: Monakas. Nicoje papuolam į kamštį. Nesinori gaišti laiko tokiems dalykams. Nestojam.

Važiuojam į Monaką. Pasistatom mašiniuką daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje. Lekiam į Kaktusų sodą. Ir vėl aikčiojam. Nenusakoma žodžiais.

Važiuojam pamatyti žymiojo Monte Carlo Kazino.

Monako vaizdai.

Vakarinio Frėjaus vaizdas.

Grįžtam į kempingą. Labanakt.
Birželio 18-oji. Saulėta, šilta. Ši diena skirta jūrai ir lauktuvėms.
Birželio 19-oji. Saulėta, šilta. Atsisveikinam su Viduržemio jūra ir judam link namų. Laikas spaudžia, važiuojam mokamais greitkeliais. Visa diena kelionėje. Pasiekiame Liucerną ir Keturių Kantonų ežerą. Randam nakvynę pačiame Liucernos centre kempinge. Vakarojam ant ežero kranto.

Birželio 20-oji. Saulėtas, šiltas rytas. Liucerna.

Ir vėl kelionė beveik be sustojimų. Privažiuojam Reino krioklius - tai galingiausi kriokliai Europoje. Vanduo krenta iš 21m aukščio. Laiveliu nuplaukiam iki upės viduryje esančios uolos.

Čia savo pasakojimą ir baigsiu. Nes po Reino krioklių Vokietijos greitkeliais važiavom iki Lenkijos, o po to per Lenkiją namo.
Per kelionę nuvažiuota 6200 km.
Benzino "suvalgyta" už 2700 lt.
Nakvynei išleista 1400 lt.

Už kelius, tunelius, stovėjimo aikšteles ir bilietus mokamiems objektams sumokėta 800 lt.

• 
  2008-10-17 14:55 | matas
  jei ne ta suknista Lenkija su savo tūpais keliais, tai automobilis būtų visai tinkamas transportas kelionėms po Europą.
  
  O dabar porą parų reikia aukoti kratantis po kaimyninę šalį.
• 
  2008-10-17 16:37 | krima_lt
  Na, taip... Bet kai nusiteiki, tai nėra tokia baisi ta Lenkija.
  Galima rinktis alternatyvą - keltus. Klaipėda-Kylis pavyzdžiui.
• 
  2008-10-18 13:42 | Krizostomas
  Tai pirmas siame faile normalus keliones aprasymas. Aciu ir linkiu sekmes kitose kelionese.
• 
  2008-10-20 22:08 | auria
  Oj neblogi kaktusiukai... ;)
• 
  2008-10-22 14:10 | xman
  Pasižiūrėjus krimos_lt nuotraukėlių, iškart kyla noras pačiam nuvykt į tas vietas :)
• 
  2009-03-23 20:30 | Kazys
  Vaziuoju psnsdiu marsrutu 2009.06.24. Noreciau suzinoti daugiau apie sia kelione, ypac nakvyniu adresus Nicoje.
• 
  2009-03-23 20:31 | Kazys
  Vaziuoju panasiu marsrutu 2009.06.24. Noreciau suzinoti daugiau apie sia kelione, ypac nakvyniu adresus Nicoje.
  
• 
  2009-09-05 18:26 | Kristina
  Super kelione
• 
  2010-01-19 19:35 | siaip
  tik kas per masina kad tiek daug kurui reikejo:((

Paieška tinklalapyje