Saarema / Estija /
Puiki kelionė ilgiesiems savaitgaliams. Visgi vienu metu aš jau galvojau, kad ji - pati blogiausia mano gyvenime ar apskritai net geriau būtų jos nebuvę (šventvagiška!). Keliavome su šeima ir tėvų xebra (ne paslaptis, jog būta nemėgstamų žmonių). Išsinuomojo mikriuką, nusisamdėme gidę (beje, labai mielą kuklią moterį, kuri mumis, jaunais, nuoširdžiai rūpinosi, galvojo atrakcijų), persikėlėme keltu ir pradėjome pažindintis su lėtąja Estija. Pirmiausia nuvežė iki kažkokios mažos baltos bažnyčios (Hmmm...?), kuri nė velnio neatrodė verta bent kiek didesnio dėmesio, visgi patiko, nes ten kažkaip, kad įleistų reikėjo tartis su kažkokia este. O brol, supratau juokelius apie tą estų lėtumą... Šypsos ir nieko nepagauna. Tėvai, su ja ir rusiškai bando kalbėti ir ženklais rodo, o tai nedašyla, kad į vidų norim (ak, kokia staigmena, kai visa grupė turistų stovi prie tos koplyčios). Mes jau ir neiškentę truputėlį šaipytis lietuviškai pradėjome ir jau visai mums linksma nuo tokio absurdo pasidarė :-) Galų gale patekom, visgi ne tas vidus, o nesupratingoji estė atrakcija patapo.
Paskui nukeliavom į lyg Vyskupų rezidencijos pilį. Ginklų salės labai įdomios. Mačiau šarvus su sparnais, šiaip estetiškai pagamintų ginklų buvo. Šauni ir panorama į bokštą įlipus.
Dar pamenu malūnų lauką. Kažkuo miela vieta, galima į juos įeiti, pažiūrėti kaip viskas veikė (gerai gerai - man labiausiai stačiais ir siaurais laiptais lipti patiko :-P). Galima ten pat tradicinio Saaremo alaus nupirkt. Lengva pažinti - ant etiketės malūnas. Vežiau lauktuvių - neįgėrė - "stipresniems" tėvams atiteko galų gale.
Dar buvom prie visai, atrodo, Estijai nebūdingų akmenuotų skardžių. Gražiausios foto būtent iš ten.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.