Vokietijoje teko dažniausiai lankytis. Tai buvo mano pirmoji kelionė į užsienį po aštuntos klasės, kai tėvai apdovanojo už visus metinius dešimtukas, per moksleivių pasikeitimo programą (2004) ir per Krikščioniško jaunimo dienas Kiolne (2005). Visus kartus Vokietija man pasirodydavo vis kitoje šviesoje.
Pirmiausia teko keliauti su turistų grupe po Bavarijos žemę. Tada pamačiau žymiausius ir gražiausius istorinius miestus: Maiseną (Vokietijos porceliano sostinę), Drezdeną, Stolpeną etc. Tada į viską žiūrėjau išpūstomis akimis ir viską gėriau kaip kempinė. Ka-kaip nuo ko pradedam, vėliau esam linkę nuvertinti ir laikyti praeitu etapu, taip atsitiko ir su Vokietija. Dažnokai nuskambėdavo tokios frazės: "Kur keliausim?", "Nežinau, tik ne į Vokietiją!" Antras kartas buvo, kai voki6kai besimokantys mokiniai per lyg Socrates programą, padarę projektą nukeliavo į gražų senos tipiškos germaniškos architektūros miestelį Wolfenbiutelį. Ten buvo įsikūrę mūsų gimnazijos partneriai Schloss Gymnasium (ar kažkas tokio). Be visokių turistų lamkomų vietų pamatėm ir kaip žmonės mokosi Nors paskaitos rengiamos įvairesnės (pvz, per muzikos pamokas nagrinėja filmų garso takelius) ir yra geriau aprūpinta reikalingomis priemonėmis, vokiečiai kažkokie bukoki pasirodė... Vangūs. Be to, germanai sunkiai linksmintis sugeba, Įsivaizduokit - klubas, visi vokiečiai susėdę prie sienų geria kokakolą, groja garsi muzika, šoka lygiai dvi lietuvės ir (na, gerai gerai - išimčių pasitaiko) viena vokietė. na, tiesa šitas vaizdeli iš paskutiniosios mano kelionės. Tada buvo tos krikščioniško jaunimo dienos (iš pradžių gyvenome šeimose nedideliuose miesteliuose, o paskui keliavom į Kiolną, kur vyko veiksmas). Mano bažnyčių atsižiūrėjau visam gyvenimui - manęs jau niekada nesužavės Dievo namaisavo architektūra - esu mačiusi per daug ir tobulai gražių pavyzdžių. Vienas iš labiausiai kvapą gniaužiančių vaizdų - gotikinė Kiolno katedra. Šitai būtina pamatyti, jei teks trintis tose vietose. Beje, kažkas panašaus tik sumažinta versija yra Prahoje - taip pat gotikinė, panašiai įrengta ir išpuošta katedra. Galite ir ten užsukti :) Kas dar dėl tų dienų? Daug žmonių iš viso pasaulio, daug kalbų, spalvų, juoko, vėliavų... Daug mišių įvairių :) Pamatai per tokius nuotykius, kad kunigai dažnai ne kokie žmonės... Iš trijų keliavusiųjų vienas buvo geras, kitas bukas kaimo stuobrys, kuris bumbėdavo, pykdavo, pora kartų vos ne grasino, kitas pasiilgęs meilės ir mastęs mesti katalikybę ir pasukti į liuteronizmą, kad žmoną galėtų turėti... Tiesa, nežinau, ar šitaip padaryti vis dėlto išdrįso, ar ne :)