Pats geriausias būdas kaip praleisti ilguosius savaitgalius - keliauti, o dar geriau - keliauti keltu visa Baltijos jūra iki Stokholmo ir grožėtis atšiaurių šcherų užvaldytu kraštovaizdžiu. Mes su šeima ir jų draugais išplaukėme iš Rygos uosto, kajutės buvo žemutiniame denyje (vienas blogas, bet, deja, protingas dėdė gąsdino, jog nelaimės atveju uždaro liukus į šitą denį ir tiesiog paaukoja ten gyvenančius žmones - blogiausia manau, jog jis nejuokavo...). Aišku ta mažutė detalė, jog virš tavęs pora aukštų visokių "fūrų", teikė tam tikro žavesio ir cinkelio :)
Kajutės man labai patiko (bet manau, kad man vienai :P). Mažos (blogai kas serga klaustrofobija), yra keturios lovos (viena apačioje, kita virš jos), dušas ir tualetas viename (aišku, mažutis mažutis), ir panašiai viskas. Bet geriausia, kad kaina įkandama net studentams! Plaukti teko visą naktį. Aišku, ten pasupdavo, laivas skleisdavo keisčiausius garsus, bet, jei stoiškai susitaikai, kad gyvenime svarbu ne jo ilgis, o prasmingumas, pasidaro visai ramu ir smagu.
Plaukėme Baltijos jūra ilgai, tačiau bent man neprailgo. Romantikai galėjo stebėti į laivo šoną besidaužančias bangas, raibuliuojančius purslus, debesis ar besileidžiančią saulę, o pragmatiškesni žmonės galėjo vaikščioti po laivo parduotuves, kavines, žiūrėti paruoštą programą ir pan. Mes su mano mažuoju broliuku buvome, savaime suprantama, romantikai - dažniausiai užlipdavom į ten kažkelintą denį (kaip įmanoma aukščiau), pasistatydavom kėdes prie šildančio didelio "dalyko" (spėjom, kad ten vėsinimas variklų - panašus į milžinišką šildytuvą) arba nusileisdavom kiek įmanoma žemiau ir "milijoną laiko" žiūrėdavom į šokančias (atsiprašau už tokį patosą, bet kitokio žodžio nerandu) bangas ir kalbėdavom apie gyvenimą. Aišku daugiausia apie keliones (aš jį lenkiu 4 šalim vis dar!).
Kai praplauki atvirą jūrą patenki į atšiaurų, bet labai patrauklų mažų uolingų salelių, kuriose daugiausia auga skurdi augmenija - visokios samanos ar pušys - krštovaizdį. Įspūdinga. Šaltas vėjas, aulos, metalinio atspalvio vanduo - pasijunti kaip iš kokio niūraus (tipiško) skandinavų rašytojų knygos. Pats smagumas prasideda, kai, artėjant prie Stokholmo, ant šcherų atsiranda namų. Ant pilkai juodos uolos geltoni, raudoni, balti nameliai atrodo kaip iš pasakos. Gali neatsistebėti valandų valandas (kaip mums ir buvo).
Galų gale iš salų susidedantis Stokholmas. Turim tik dieną. dienotvarkė įtempta. Na, aplink uostą viskas ne taip tvarkinga kaip tikėtasi. Keliaujam pažiūrėti karaliaus Vazos (kažkurio) įsakymu pastatyto laivo, kuris buvo be galo prabangus, bet vos pastatytas, pirmosisos savo kelionės metu, nuskendo, vėliau buvo ištrauktas, restauruotas ir dabar yra didžiulis turistų traukos centras. Šalia yra Astridos Lindgren muziejus. Tereikia pereiti tik per gražų parką. Tada pavežioja autobusu ir gidas rusiškai pasakoja kažką tais. Jaunoji karta sminga. Apie vidurdienį. matom kai prie monarcho rūmų keičiasi karališkoji sargyba. Paradas, orketras, žiaurus karštis (Vigi ir jis mus rado) bei minia turistų. Gražu, nėra ką pridurti. Nuostabiausias dalykas - senamiestis, tik, deja, ten viskas žiaaauriai brangu, mano tėtis bokalą alaus kavinėje nusipirko už beveik 25 litus, net nusifotografavo su juo.
Suvenyrų parduotuvėlių daug, nevenkite pavaikščioti po jas, nes suvenyrų kainos kartais gerokai skiriasi, nors "suvenyrinės" yra tik skirtingose gatvės pusėse. Jie čia pamišę dėl elnių ir jau minėto laivo. Štai jums ir dovanėlių idėja.
---Vakare atsiduri Lietuvoje ir kitą rytą gali keliauti į darbą---