Egiptas viena iš daugelio šalių, kuri stebina savo kontrastais. Istorija yra spalvinga ir pilna netikėtumų. O svarbiausias akcentas Egipto istorijoje yra statytiniai ir rašytiniai turtai, kurie ir po tiek daug šimtmečių stebina savo didybe. Nenoriu vardinti istorinių faktų ir datų, kas kur ir kada įvyko. Noriu papasakoti apie Egiptą, paprasto keliautojo potyrius. Ir kaip atrodo Egiptas - šiuolaikiniame pasaulyje.
Visų pirma, įkėlus koją į Egipto žemę, apima labai svaigus šiltas ir įvairių kvapų persunktas pasaulis.
Žydintys nuostabaus grožio augalai ir aplink tvyranti nešvara, sukelia prieštaringus jausmus.
Keliauti Egipte saugu nes pilna saugos tarnybų ir postų. Turistinius autobusus karavanais po šimtą ir daugiau - lydi apsauga. Ir ta kelionė tikriausia niekuo nesiskiria nuo senovės laikais keliavusių karavanų, tik pasikeitė keliavimo priemonė. O garsieji kupranugariai, tapo pakelių pinigų uždirbimo instrumentu, jie pozuoja keliautojams. Keliauja auksinis karavanas atnešdamas Egiptui pasakiškus turtus ir rodydamas begalinį skurdą.
Dykumos driekiasi visos kelionės metu, jos tuščios tai tik smėlis ir kalnai, jokio augalo. Nesunku suprasti kad, 96% Egipto teritorijos dykumos ir tik 4% laukai tinkami auginti viską, kas tik žemėje auga. Ši teritorija driekiasi Nilo lyguma, tai unikali vietovė, kur žalia, auga palmės, cukrašvendrės ir visa kita kas maitina Egiptą. Kanalai padidina sodinamus plotus, bet nepadidina pragyvenimo lygio šioje grožio oazėje. Namai šalia kanalo atrodo skurdžiai, aplink kalnai šiukšlių. Pakelėje sutikome tikruosius šios žemės šeimininkus, kurie pasikrovę vežimą traukiamą asiliuko vežė cukranendres, iš kurių senovėje, o ir dabar gaminamas papirusas.
Tolumoje matosi Kairas, tik tvyrantis smogas neleidžia pamatyti šio miesto didybės. Miesto statiniai iš ties stebina, jie primena pradėtą ir nebaigtą statybą. Visi namai statomi iš armatūros ir betono kolonų į dangų styrančiais metaliniais plaukais, nes jie neturi stogo. O kam tas stogas vis tiek nelyja. Pasižvalgius po Kairo miestą ir pamačius šio miesto kontrastus, vykstame piramidžių link.
Jas pamatome tarp namų ir palmių tolumoje visai šalia miesto, tai didžiosios Gizos piramidės. Vaizdas iš tikrųjų didingas, tikriausia taip jaučiasi skruzdė matydama savo namelį. Jos milžiniškos, o ypač Cheopso jos statyba užtruko dvidešimt metų. Ji kvadratinė, aukštis jos 146,26 m o šalia Efremo ir Mikerino piramidės grožiu ir dydžiu nenusileidžiančios viena kitai. Iš arti apžiūrėjus akmens luitus, pamatai laiptuotai nelabai tvarkingai sudėtus milžiniško dydžio akmenis, kurie senais laikais buvo padengti sluoksniu sulyginančiu nelygumus. Tai išliko ir matosi piramidės viršūnėje. Trečioji piramidė mažesnė ji yra 66 m aukščio ir buvo padengta granito luitais. Matosi ir trys mažytės piramidės, kurios buvo skirtos žmonai. Šias nuostabias piramides vainikuoja didinga sfinkso figūra iškalta iš vientiso akmens luito, tai 73 m.ilgio liūto su žmogaus galva statula, kuri ne kartą buvo užpustyta smėlio. Piramidžių vidus tuščias, viskas kas buvo surasta piramidžių viduje dabar saugoma Kairo nacionaliniame muziejuje. Muziejus labai gražiame miesto centre, jį supa gražus parkas. Lobiai kuriuos teko matyti pasakiški, papasakoti apie juos reikėtų daug metų. Gera, kad žmonės kūrė prieš tūkstančius metų, kaip sau. Tai išliko iki mūsų dienų ir mes turime galimybę tai pamatyti. Prieštaringi jausmai sukosi galvoje, vykstant namo, apie žmogaus didybę, jo protą, darbštumą ir nemokėjimą tvarkyti savo gyvenimą. Kas tu žmogau- visagalis ar kelio dulkė?