Gruodžio 17 diena. Saulė kepina, darosi vis karščiau. Laukai žaliuoja, žydi gėlės, medžiai pilni vaisių. Štai taip artėja Kalėdos ir Naujieji Metai. O mes – Ramūnas, Jonas ir aš (Edmundas) - kopiame į Mulanžės kalną. Kai kuriose vietose karštis tiesiog nepakeliamas, bet pasiekus atviresnę vietą, atgaivina vejelis. Norisi kuo greičiau pasiekti aukštesnes vietas, kur oro temperatūra žemesnė. Po pustrečios valandos varginančio kopimo pagaliau pasiekiame kalno viršų (nerašau „viršūnę“, nes kalnas yra didžiulis ir sudarytas iš keleto mažesnių masyvų). Čia jau vėsiau, nebėra nei bananų, nei mangų medžių, tik pievos ir keisti papartiniai medžiai (jeigu iš tikrųjų tai medžiai). Nesimato nei vieno žmogaus. Tolumoje tarp medžių pamatome namą. Pasijuntame tarsi rudenėjant eitume į seną Lietuvos vienkiemį. Apima keisti jausmai. Gruodis, vasara, ką tik buvome apsupti juodaodžių žmonių, žliaugė prakaitas, o dabar patekome į lietuvišką vasarą...
Mulanže (Mulanje)
Malavis yra „pritaškuotas“ uolinių atodangų, labai pagražinančių šalies kraštovaizdį ir parodančių naturalios gamtos didingumą. Tai ypač būdinga Mulanže kalnui. Mulanže yra atskiras granito masyvas, besidriekiantis daugiau nei 1000 kvadratinių kilometrų. Jeigu į šį kalną pažiūrėtume iš didelio atstumo, sunkiai patikėtum, kad tai yra ne kalnų grandinė, o tik vienas pailgas kalnas. Jis yra toks aukštas, kad jo mikroklimatas labai skiriasi nuo aplinkinių teritorijų, - jis yra gerokai atšiauresnis. Kalno višūnė siekia 3000 metrų ir yra aukščiausia šiame Afrikos regione. Ji vadinama Sapitva (Sapitwa), kas, kaip manoma, reiškia „neik ten!“ Toks įspėjimas iš tiesų meta iššūkį kiekvienam ryžtingam alpinistui. Kopiant į Sapitva, labiau išmėginama ne alpinisto technika, o ištvermė. Vakarinis kitos viršukalnės - Čambe - šlaitas yra dar vienas iššūkis: čia, kopiant į 1700 metrų aukštį, prisireikia visos alpinistinės įrangos. Sakoma, kad tai ilgiausia tokio pobūdžio trasa Afrikoje. Nenorintiems vargintis ir kopti į pačią kalno viršūnę (mes kol kas nepanorėjome kopti į ją, bet ateityje tikrai norėtume), Mulanže kalnas „siūlo“ nė kiek ne menkesnę alternatyvą: keliautojas gali grožėtis įspūdingais iki pat Mozambiko besidriekiančiais arbatos (ji yra antra pagal eksporto apimtį Malavio kultūra) plantacijų vaizdais; stačiais kalno šlaitais, kurie staigiai leidžiasi žemyn ir virsta siauru slėniu, į kurį krinta kriokliai. O kur dar kalnų pievos - margos nuo orchidėjų bei kardelių ir tarsi gyvos nuo skraidančių drugelių - ir kvapnūs Mulanže kedrų miškai! Įkopus net ir į aukštą plynaukštę, lankytoją pridengia banguojančios kalno keteros bei išsikišę granito luitai.