Kadangi visus reikalus tvarkėme ir į kelionę ruošėmės labai staigiai, tai atsipeikėjom tik tada, kai lėktuvas pradėjo kilti. Mūsų mažasis, kuo ramiausiai gėrė pieną – pusryčiavo, o didysis – žiūrėjo per lėktuvo langą ir tikėjosi, kad jo darželio draugai mato, kad jis skrenda lėktuve.
Kai skridom virš Turkijos, galvoje iškilo visa kelionė ir įspūdžiai patirti prieš porą metų Alanijoje, ir kilo noras, kad lėktuvas leistųsi „čia ir dabar&ldquo [...]
skaityti toliau...